užriestaplaukis

1 užriestaplaũkis, -ė smob. (2), ažriestaplaũkis (r.) (2), užriestãplaukis (1) KŽ 1. KŽ kas užriestais plaukais, garbanius: Tas ažriestaplaũkis namie duonos neturi, o plaukus rango Ds. 2. prk. kas greitai užsigauna, pikčiurna: Ažriestaplaũkiui žodis – ir surūgo kai devynios pėtnyčios Ds.